sniūboti

sniū́boti, -o (-oja), -ojo intr. 1. rymoti, ilgai sėdėti susimąsčiusiam: Ko tu sniū́boji, kol tu neini darban? Vlk. Sniū́bo gale stalo nuleidęs galvą Vlk. Sniū́bo kap žemes pardavęs LMD(Vlk). 2. Kos53 žr. sniūbuoti.